Page 15 - Innovation Book - LT
P. 15

įdarbinimo paslaugų vystymo teisinę struktūrą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje. Šiame skyriuje
        apibendrinsime pagrindinius dalykus Rumunijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Graikijoje ir Lenkijoje, kad
        suvoktume svarbiausias priežastis, kurios trukdo arba padeda NEET integracijai į darbo rinką.

                                                       4.1.   Rumunija

               Rumunijoje  atsakomybę  dėl  Jaunimo  politikos  dalinasi  centrinės  valdžios  atstovai  ir
        regioninės  valdžios  atstovai.    Jaunimo  teisės  ir  2015-  2020  metų  Jaunimo  politikos  srities
        nacionalinės strategijos rėmuose, į Rumunijos Jaunimo politiką įeina priemonės, kurių reikia imtis
        švietimo, kultūros, savanoriavimo, viešojo ir politinio dalyvavimo, sporto, sveikatos, poilsio, darbo,
        verslo  ir  socialinės  įtraukties  srityse.    Tiesa,  intervencijos,  skirtos  atkreipti  dėmesį  į  jaunimo
        įdarbinimo sferos uždavinius ir prioritetus, yra izoliuotos bei pastebimai menkai koordinuojamos
        nacionaliniu  lygiu,  nes  nėra  aiškaus  veiksmų  plano,  aiškaus  biudžeto  paskirstymo  ir  stiprių
        stebėsenos ir įvertinimo mechanizmų Jaunimo politikos srityje.


          Atskirties prevencijos ir kovos su atskirtimi įstatymas (Įstatymas 116/2002)
          Viešosios paramos kaimiškųjų vietovių jaunimui įstatymas (Įstatymas 646/2002)
          Pameistrystės darbovietėje įstatymas (Įstatymas 279/2005, iš naujo išleistas 2012), koreguotas Įstatymo
          nr. 164/2017.
          Įstatymas nr. 333/2006 – dėl informacijos ir konsultacijos centrų jaunimui kūrimo
          Jaunimo įstatymas (Įstatymas 350/2006)
          Įsakymas nr. 90 / 24.02.2014 dėl kasmetinės jaunimo informacijos ir konsultavimo strategijos 2014
          Nacionalinė jaunimo poliso strategija 2015-2020
               Remiantis  darbo  ir  nedarbo  įstatymu,  Įstatymu  nr.  76  /  2002  ir  Jaunimo  garantijos

        nacionaline schema, pagrindinės jaunimo įdarbinimo politikos priemonės yra: • jauni, mokslus
        baigę (vidurinis ar trečiosios pakopos išsilavinimas) bedarbiai turi teisę į 500 lėjų (apie 110 eurų)
        įdarbinimo  priedą  •  jaunų,  mokslus  baigusių  (vidurinis  ar  trečiosios  pakopos  išsilavinimas)
        bedarbių darbdaviai turi teisę į kasmėnesines 900 lėjų (apie 200 eurų) subsidijas 12 mėnesių •
        jaunų, pažeidžiamų bedarbių darbdaviai turi teisę į valstybinę 1000 lėjų (apie 220 eurų) subsidiją
        • visi bedarbiai (įskaitant ir jaunus žmones), kurie dirbs toliau nei 50 kilometrų nuo namų turi
        teisę  į  kelionių  išlaidoms  padengti  skirtą  15000  lėjų  (apie  3300  eurų)  priedą  •  visi  bedarbiai
        (įskaitant  ir  jaunus  žmones),  kurie  keičia  gyvenamąją  vietą  dėl  to,  kad  ieško  darbo,  turi  teisę į
        maždaug  3500  lėjų  (apie  770  eurų)  kraustymosi  priedą  •  kompetencijų  vertinimo  centrai  gali
        gauti finansavimą ir suteikti nemokamus kompetencijų ir įgūdžių įvertinimus jauniems žmonėms.
               Specialios priemonės priklauso Rumunijos jaunimo su negalia įdarbinimui, o į jas įeina
        techninė pagalba, specialios mokesčių nuolaidos ir lengvatos, lanksčios nedarbingumo išmokos ir
        neįgalumo pensijos (leidžiančios dirbti ne pilno etato darbą), lankstus darbo grafikas.
               Neįgalių  jaunuolių  įdarbinimas  toliau  skatinamas  daliniais  susitarimais.  Ir  viešosios,  ir
        privačios  organizacijos,  turinčios  daugiau  nei  50  darbuotojų  turi  savo  komandoje  turėti  4%
        neįgalių darbuotojų arba mokėti kasmėnesinę baudą, lygią minimaliam bruto darbo užmokesčiui                   Page15
        už kiekvieną laisvą darbo vietą. Darbdaviai, kurie įdarbina neįgalų žmogų bent 18 mėnesių gauna
   10   11   12   13   14   15   16   17   18   19   20